Mintys iš tylos
begarsiu
šviesos srautu,
skaidrindamos
pakelės akmenis,
blausiai apšviečia
sąmonės taką,
sunkiai verdamos
vartus
į proto pilį.
Statūs
sraigtiniai laiptai,
stiebdamiesi į viršų,
svaigina,
klupdo,
gąsdina
aukščio nepasiekiamybe,
paklaidindami tikslą
aibėje bokštų.
Šešėliai,
kylančių ir
besileidžiančių žmonių,
svaiginėja nusivylimu
posūkiuose,
kylančia trajektorija
užklysta
į tamsias laiptų aikšteles,
susilieja su tamsa ir
užstelbia duris
į savitą bokštą.


Waltraut Kraft



