Ruduo kirmėlaitė ir vabalas IV

Pajūrys
Baltos žuvėdros
Baltas smėlis
Balta vėliava
Debesys pūkų
Sklendžia sklaidosi plaikstosi
Klykia laimingi
Lekiančios pėdos pakrantėj
Toks drėgnas smėlis
Atostogos
Nors ruduo
Toks ruduo
Parudavusios pušys
Paraudę  kaštonai
Drovūs
Mes mylimės
Pasislėpę
Po lapais
Po rudeniu
Atostogos

Grįžom
Batais pribyrėjusio smėlio
Iškratėm ant kilimėlio
Širdys nupieštos ant
Kilimėlio
Virš  balkono nekračiau
Aš  rinkau po smiltelę
Visas surinkau
Surinkau ir supyliau į brangenybių  dėžutę

Vabalui kartais reikia pagulėti ant drėgnos žolės, basomis pėdomis pereiti aštrius akmenis, laikytis virš  bedugnės už šlapių turėklų
- Rytoj  išvykstu ir ilgam, - šnabžda vabaliukas savo kirmėlaitei
Viena ašara sunkiasi į  baltą  pagalvę
- Iš pradžių pusmečiui, gali būti, jog ten ir liksiu
Kitaip tariant, jis nesugrįš, - kirmėlaitė  supranta, ne kvailutė
- Aš tau draugė, kad ir kaip toli būsi
Svetainė  ir terasa-
Oranžinės gėlės
Tokios spalvos apmušalai
Žalios svajonės- žolė
Nuvytusi
Ruda
Lapai
Sukasi
Jiedu pietauja
Tylėdami
Jau nespės pasakyti
Nėra kada
Mažutė kirmlaitė svajoja apie Italiją, o vis rudenėjant rytais prieš aušrą  taip šalta
Dulkės prie žemės prišąla

Kirmėlaitė nieko negali pakeisti
Tad vabaliuk viso geriausio!
Buvau laiminga su tavimi
Tiek vyno ir degtinės skiestos
Prarūgusiomis melionų sultimis
Tiek girtuokliauti šokti siausti klykti
Perskaičiau visas tavo knygas
Neužteko perprasti viskam
Tad viso geriausio!
Ir vynas visas  išgertas
Ir mano gyvenimas iš nerūdijančio plieno
Toks auskaras į bambą
Duri ir neskauda
Tu išskrendi sudie
Išsitatuiruosiu ant peties mažytį  atominį  karą
Juodai baltą
Besiblaškanti nosinaitė žydrame žydrame fone
Būk laimingas!
Kada susitiksim...