Mano vakaras gęsta iš lėto,
Kvepia pustuščiai bičių namai,
Gelia širdį nežmoniškas spiečius,
Barsto meilę, o tu nematai.
Tavo rytas lakštingala čiulba.
Liejas saulės tiršti spinduliai.
Net apakintas gaudai tą meilę,
Mano meilę, kurios nematai...
Mūsų dienos naktim nepriklauso,
Dūzgia širdys pievoj žalioj.
Meilės aidas nustelbia tylą,
Ir ištirpstam saulės šviesoj...