Merdinčiai vasarai

Gandrai rausvais snapais išsineša saulužę,
Ir palčių rudenio prikrautas nešulys -
Dar sumedžiočiau vasarą, tačiau sulūžę
Kotai strėlių ir aš - visai juk ne šaulys -

Juokinga - neturiu net pasidirbęs lanko,
Be to, rugpjūtis tuoj apleis medžioklės plotus -
Taip sakė karštos moterys, kurios aplanko
Rečiau. Taip... vis rečiau saulėtekiu užklotas

Nubunda rytas ežero pakrantės melduos,
Paukščius regėdamas pro rūko sluoksnį ploną.
Dievams ant akmenų altoriaus pasimeldus,
Lydekos tingiai verčiasi ant kito šono,

Lapeliais žiaunų košdamos rugsėjo sunką -
Jos geliantys lašai manoj širdy apsunko.