Bėda, baisi bėda – susirgo lėlės,
Karščiuoja kosi ir pilveliai skauda.
Nuo prakaito sudrėko pagalvėlės,
O lėlės skundžiasi, dejuoja, rauda.
Kokia sunki diena – lėlių man gaila.
Ir nežinau, kaip joms galiu padėti?
Kokių vaistų ligonėms reikia?
Kuo gydyti geriausiai jas reikėtų?
Ko duoti Onai – vyšnių, mandarinų?
Gal ananasų lėlei reikia duoti?
Ko duoti Jonei – braškių, apelsinų?
O gal dainelę reikia padainuoti?
Ir nežinau, kaip gydyti meškutį,
Ko jis dabar norėtų paskanauti? -
Gal lyžtelti ledų truputį,
O gal medaus lašelį paragauti?
Nevalgo lėlės, meškinas nevalgo
Nei braškių, nei ledų, nei šokolado.
Tiktai lovelėj nusiminę žvalgos,
Nes apetitą visiškai prarado.
Pakviesiu mamą, ji tikriausiai žino,
Kokių vaistų žaisliukams mano reikia,
Kodėl Ona nevalgo mandarino,
O meškinui saldžių ledų nereikia?
Mama ateina ir lėles paglosto,
Prisėda tyliai ant lovelės krašto.
Tik nusišypso ir šiltai apklosto,
O lėlės sveiksta, ir vaistų neprašo.


pagrandukė










