...

Kai tu ją pamatei, amigo,
atrodė, jog į tavo juodą vidų
spalvoms kitoms labai pavydų
staiga baltai prisnigo.

Kai artinais prie jos, amigo,
atrodė, jog į tavo nervą
pačiam centre kažkas įsmigo
ir iš tavęs ramybė varva.

Kai pajutai ją - pulsas ėmė groti
ir tu staiga atsiraitei rankovę,
kad nors pusiau matytųs tatuiruotė,
kuri vaizduočių daug sugriovė.

Kada užkalbinai tu ją, amigo,
burnoj, kur žodžiai vien tik vėlės,
žolė sniege ūmai sudygo,
ūmai žolėj pražydo gėlės.

Po to staiga apsupo tylos
ir viskas žemėje nupigo,
ir tu apsisukai, amigo,
tarei: man dvigubą tekilos...