***

I

kokia jaunų dienų tekėjimo kryptis?
po pasikeitimų iš asmenybės
lieka tik šešėliai
ir knygos viršely
pažįstamus akinius pamatau
o nuodėmės tampomos
kol iš jų lieka lyg ir guma
pritempiamos
iki nekaltumo
transformuojamos
į užhipnotizavimą
ir jau pasijunti
lyg neseniai gimęs

rudi namai
ir tiltai arkos formos
lyg dar reikėtų žiūrėt viskam
kas vyksta gatvėj į akis
žibintai nepasako
ar šūkčioji dėl to
kad viskas dera
nors danguj lyg ir galėtum
pastebėt rašalo dėmę
dabar taip nesinori
galbūt vienpusiškos žaros
to rausvo dramatizmo


II

begalybė upių nesulaikomumo
ypatinga būna žiemą
bet dabar tiktai estetiški krantai
apie meną užuominų teikia

raudonos raidės
iš jų žodis „NUODĖMĖ“
lyg įspėjamieji kelio ženklai
reguliariai pakeliamas tiltas
gali jaustis nepatenkintas
jei jis norėjo tiesiog sau
rymoti virš vandens

laikrodžiai juda galbūt
ir normaliai
tas kuris vežimą
iš degtuko priskaldo
jau mato šimtmečius juose

be laikrodžio tįsta
paradoksas
ir miestietis vaikšto šaligatviu
vis klausdamas savęs:
kaip reikėtų auginti
balkone kiaulę
ką daryti
kad iš jos būtų tokia mėsytė
kokia būna „Maximose“
po 90 litų kilogramas?
praplaukia garlaivis
ir klausiantis savęs nusprendžia:
neatspėsiu tikriausiai
ir jis džiaugiasi net kad
gali ne nuo vieno dalyko susilaikyti

o iš garlaivio pakyla dūmai – – –

2006-08-12