Paryčių dukrai

Šią naktį neisiu merginti žvaigždžių,
Miegoti neisiu - lauksiu paryčių dukros,
Kuri prabyla kakarinėmis gaidžių,
Kuriai dar begalės poetų gros
Ugningų gražbylysčių eilėmis,
Į plaukus pindami valiūkiškas žaras
Ir pusbalsiu šnabždėdami: Panele, mis,
Jūs nuostabi - jie ekipažą ras,
Keliaujantį ant ryto stipinų
Į pažadėtas ir svaigias širdies kertes.
Jų vėžėmis ir aš iš lėto tipenu,
Svarstyklėmis kilnodamas vertes.
Tegul Temidė man neleis meluot -
Aš pardaviau naktis dėl paryčių dukros.
Lekuoju tartum šuo be teisės lot -
Tai dirbtina, o norisi tikros,
Tokios, kurią užuost gali
Lyg aromatą sodrų liepžiedžių šlaituos,
Lyg kvapą lotosais išbrėškusiam kely,
Pakibusį virš pievos aplytos.
Jau barsto rūko drėgmę ant vokų,
Ir šuo savaime duoda įžadus tylos -
Toks laikas, kai atvėsta visa, kas tvanku -
Dukra ateina puokštėm raskilos.