...

Daiktai yra šviesų siužetai.
Kaip gera minčiai nudažytai
veiksmu – jau ne mintis, dėžė tai,
skrynelė tikslo ir idėjos – šitai
lėtai nešiot aplinkui, ir gražu tai,
jog daiktui, lyg melodijai sugrotai
nutilus, tartum parašiutai
toj vietoj išsiskleidžia protai.

Lengvumai iš tenai ir andai
tarpusavyje siekiasi lyg indai
ir lemia tvarką taip, kad lieka randai
ir šių taisyklių niekada nemindai –
atrodė medžiagą sugundei
ir šaknį mįslėje išsprendei –
įskundei formą vizijai, sekundei
neleidęs daiktui būt lyg sklendei.

Erdvu, skaidru, skambu ir gyva
yra ženklai, išugdantys žinovą,
taip krūviai jungiasi po syvą
į dangų perbraukiančią novą.
Daiktai savyj nešiojasi po laivą,
kad perplaukt laiko tvano lavą,
kai veidrodžiuose viskas kreiva,
o laikrodžiai? ... jie visada melavo.

Daiktams teismai, teisėjai, balai,
o pievai nuosprendis – atolai,
daiktai sau pradžios ir finalai,
kaip netoli nuo visko atitolai
ir jau tapai visai kitoks nei
buvai ką tik ir tuoj neliks nei
akmens, kurio nedengtų dulkių sluoksniai,
kurių nepramuša vidiniai blyksniai.
.