Jau tūkstantis viena naktis bemiegė,
Suderinam laikus ir baimės pulsą,
Kaip paukščiai išpažįsta kintant slėgį,
Prie klauptų dėsiu galvą jeigu pulsi.
Jau tūkstantis viena naktis kantrybės,
Dulėjo dūdos, kardai, vario skydai,
Aštrus klaustukas virš galvos pakibęs,
Tuštėja gretos, mainosi palydos.
Jau tūkstantis viena tyla prieš audrą,
Paleidžia įkaitais upes, bet visos,
Į kūną bėga ir gelmėj taip skauda,
Jau tūkstantis viena, nebeprašysiu,
Daugiau kartoti, kad esu išduotas,
Tarp žiemryčio žemčiūgų tylą renkant,
Senatvės lopšyje užmigs kuprotas
Pasaulis pribuvėjos rankose...
2006. 08. 16
vėstant arbatai
2007-11-25 13:48
tarkim po metų grįžta kiti
2006-11-26 20:01
.... grįžau ir dar sugrįšiu :)
2006-09-14 21:06
Ir kas gali pasakyt, kad tai nėra nuostabu?:)
2006-09-13 21:06
kuri stebuklus :)
2006-09-07 19:53
noriu tikėt, kad čia tas, kas ir turėtų būt. xe
nu, žodžiu, petakas.
2006-08-23 13:03
jau dveji su puse metų, kai nemiegi?:)o jei rimtai...skauda gelmėj, skaitant
2006-08-19 09:39
pabaiga nežemiška
4+
2006-08-18 17:52
nors atvesus arbata, bet vistiek deginanti -)
2006-08-18 10:39
Labai geras tekstas.
2006-08-18 09:21
tūkstantis ir viena atvėsusi arbata aplink supamąją kėdę.
gražu.
2006-08-18 08:51
gražus eilėraštis, tik ... kas ten toms dūdoms darėsi?..
2006-08-18 00:55
Geras tekstas .Tik antro stulpelio antroj stofoj keisčiau KARDAI į vienaskaitą kardas nes teisiklingai kirčiuojant lūžta ritmas 5
2006-08-17 23:01
:)užvirs!
2006-08-17 22:49
Gerai, net labai gerai, tik tie karDAI neįsirašo pagal kirtį...
Nepaisant to, patiko 5.
2006-08-17 22:18
dešimtis amžių pastovumo, kinta tik forma, bet ne turinys :)
vėstant nepaliestai arbatai..
:)
2006-08-17 22:15
Kažkuris Didysis užklydo į Rašykus. Labai stiprus darbas. Ir autorius.
|
|