Miestas

Medžių skėčiai tirštai žalia mozaika gaubia
Pilkesį tįstančios grotos kampuotą, nelygų
Plytų ir sienų įrėžtos tarpnamių daubos
Vėjo šuorais vis plaikstos ir gundančiai kliba

Kieto dugno paišytas, įmintas į žemę asfaltas
Šnabžda drėgnąją pasaką riedančiam ratui,
Nusivilkdamas pilkojo debesio švytintį paltą
Dangus ant galvų, ant žolynų save nusikrato

Sublizga perlais vejelės ir pienės geltonos
Lapų pjūkleliais žemę smėlėtą perpjovę
Peizažo spalvotai dažytas ir margas kartonas
Taško vasaros šiltą, sudirgintą mašinų srovę

Burna tarsi kalvio dumples dulkėtas apžiojus
Ryja dūmais pagardintą pažemio orą
Saulė naująjį debesį meiliai vedžiojas –
Kaip musė voratinkly blankstantį baltąjį vorą