Virš pušų, virš debesų,
Taip aukštai, kad net baisu,
Apsižergus seną šluotą,
Skrenda ragana į puotą.
Kelia velnias vestuves,
Žada velnias laumę vest.
Skuba ragana į puotą,
Pas jaunikį, pas raguotą.
Pasisiūdino suknelę,
Pirko turguje batus.
Skuba, lekia visą kelią –
Ji puotoj gražiausia bus.
Vėjas plaukus šiaušia, draiko,
Debesis į šonus vaiko.
Lenkias pušys, skirias šakos –
Ragana į puotą lekia.
Paukščiai traukiasi iš kelio,
Plaikstos raganos suknelė.
Už šakos užkliuvo skraistė
Ir, žiūrėk, jau vėjas plaiksto.
Pasigavo vėjas rūbą
Ir pro debesis nurūko!
Raganai gailu be galo,
Kad suplyšo jos suknelė.
Apgręžė ji savo šluotą,
Griebs velniai tą velnio puotą...