Ema,kur dingo sapnai ?

Ar šią naktelę mėnulis mum sapnelį atridens?
Jau švinta, o mes dar čia,
Dvi basosios mergytės,
it žiogeliai jaukią naktinę tylą ardom.

Visom žvaigždėm kasas nupynėm,
Visą dangaus mėlynumą prožūrėjom ,
bet miegas kap neima- tep neima.
Sedėk sau sumerkęs akis-
joks sapnelis neatsėlins,
neatnėš jaukumo dvelksmo.
Paimu pieštuką-švelnia linija paišau aveles baltagarbanes,
bet šios  visai nenori būti skaičiuojamos-
nušokuoja į skirtingus lapo kampus,
ir užsnūsta.

Tik mudviem, Ema,
teks per naktelę
piešti.
Ir trinti.

Kep nem'ega kankino mus tė'vs,
tep teb'kankins i mus