Šiandien supykau ant Miko,
Mikas ant manęs supyko.
Nekalbam ir nežaidžiam kartu
Nors draugai, bet atskirai abu.
Mikas turi naują dviratuką,
Štai po kiemą penktą ratą suka.
Nosį riečia ir į dangų kelia,
Apsisuko jam, matyt, galvelė.
Ūžia, burzgia mašinėlė mano,
Tegu Mikas ką tik nori mano –
Važinėsiu vienas, jam neduosiu,
O rytoj gerai dar pagalvosiu.
Ūžia, burzgia kiemas, bilda -
Aš važiuoju per medinį tiltą,
Aš ropščiuos į smėlio kalną statų.
Tik kažin ar viską Mikas mato?
Jeigu mato, tai tegu pavydi.
Oi kaip dviratuko ratai švyti!
Kaip norėčiau juo pavažinėti,
Nors trumpai ant balno pasėdėti…
Aš pykstu ir Mikas pyksta,
O draugystė mūsų nyksta, nyksta…
Aš pykstu ir pyksta Mikas.
Pyktis – juk labai svarbus dalykas!?
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2006-08-26 22:53
pradeta neblogai man patiko ;)
bandyk
2006-08-21 12:08
Rimas šokinėja. Kaip vaikams, to geriau nebūtų...
2006-08-13 19:08
kaip kam
2006-08-13 17:57
nemanau, kad vaikai supranta ką reiškia draugystės nykimas. Nors kita vertus, priklauso kokio amžiaus vaikams čia kuriama.. jei ne paskutinis posmas, tai manau, tikrai vaikams eilius :) ir dar neblogas :)
2006-08-13 14:18
smagus toks visai ;>
2006-08-12 21:02
Vaikai - vaikams. Viskas čia gerai, o sklandumo išmoks. 3
2006-08-12 15:15
one ir vel vaikams. nesuprantu.
2006-08-12 13:04
Siūlyčiau tokią pabaigėlę. :DDD eiliukas žavus juk.
2006-08-12 13:03
Aš pykstu ir Mikas pyksta,
Lyg ožiam - rageliai dygsta.
Tegu Mikas pyks sau vienas...
Juk vaikučių - pilnas kiemas.
2006-08-12 13:00
Fainutis eiliukas! Gal kiek yra nepatogumų, bet kitam eily ištaisysi