Ropuoju vandens pavirsium,
judu iš lėto karo zona.
Įsižiūriu į tą nuostabų horizontą -
pliką, bet gražų.
Kyšteliu pirštuką - išblunka,
o jūriniai karklai sūkioja ūsus
miglotoj dangaus panoramoj,
manęs nesimato -
banguoja.
Man patinka toks siūbavimas,
jausmas geras, užkandus plikytų sausainių.
Šūviai nuaidi, sudreba - išblunka.
Pasineriu visa galva į gilumą,
mąstau: manęs nesimato,
nes aš vis badau, badau -
ban-guoja.