...

Dainų mene ims viršų gestai.
Akyj iškryps atstumų mastai.
Vertybes nukainuos skanėstai,
ir oras liks aukščiausiai kastai.

Net nežinau jau, kaip reikės tai
gert vienumai, šalnų sukąstai,
kai bris naktin skandintis miestai,
o jėgos užsitrenks lyg spąstai.

Ir nežinau net, kas po to guos.
Žinau, kad akmenys lengvai lies.
Skenduoliams akmenys patogūs,
bet ne jėgoms, nes jėgos kvailės.

Daina vienatvei – kiauras stogas.
Atstumas akiai – senas kailis.
Karalius? Taip. Tačiau jis nuogas.
Nekaltas? Taip. Tai ko jis gailis?