Apie rudenį

Vėjas savo sukauptus lobius išslapsto                     
Tarp mūsų jausmų ir pojūčių gijų,                             
Kad liktume skolingi, kad galėtų vėl                       
Glamonėti drabužius. Mums patinka.                               

Bandydamas įpainioti liudininkus –                                 
Rudeniu nudažytus medžių lapus,                                         
Vėjas lūpų prisilietimais ženklina                                     
Skruostus, kaklą, krūtinę. Jaučiam aistrą.                       

Juodų varnų (ne) tyčinis lietimasis                             
Prie konteksto mus kreipia į debesis.                       
Bet tu nebijok. Tai tik Dievas iš kregždžių           
Uodegų karpo ašaras. Vėl lyja.