...

Dabar laiškų laikai. Daugiau
jų skaitymo nei rašymo namo, į
tenai, kur atkirsta būtim žiemoji,
bet šilumą beveik baigiau.

Dabar laiškų laikai. Taškų
nuo i – tad dar ne viskas – pūgos,
kol vėjai nuotolių kvapu guos
akis lyg žvakė staltiesę vašku.

Dabar laiškų laikai. Ir tai,
kad adresai seni jau tapo kaukėm
naujų namų – gerai, todėl draugaukim,
kaip rašalas ir popierius – tvirtai.

Greitai akimirkai retai
pavyksta krist žodžiu į lapo
baltumą, tapti jo naktų tyla po
to, kai dienų išsižada rytai.