Panelė mirtelė ir ponaičiai žmogaičiai

Esi viena iš milijono
bet originali
užlipus ant kalvos sinajaus
apsimeti edeno angimi
apsimeti obuolių vyno oligarche
eretike valančiaus kulto
tavęs tiek prašosi tiek keikia
piliečiai tįsantys ant gulto
nematoma salsvai šalta
it vokietaitės prototipas
įsiremi į nugarą kakta
kaip į ekraną vaizdo klipas
siūbuoji kažin ką marmėdama
anekdotus iš būsimojo laiko
nusimeti vualį apžavėdama
paklausdama kas mus čia laiko
kodėl tokie fatališki isteriškai
latakais įsisiurbiame į pūdymą
pozityvias savybes suverčiam amerikai
kolumbui perplaukusiam sūdymą
ko blaškomės nuo jaunumės iki senatvės
kodėl priešais išeinant juokiamės
kodėl deficite vienatvės
išsiskiriam kaip išprotėję tuokiamės
sukniumbam kimbame į atlapus
paukšteliui feniksui o charizmatai
pasako „anava žmogus“
lesyklėles vėl iškabina mecenatai
pamauna ant šakelės puspaltį
riebiausių lašinių skilandžio
vėl kemšame į burną užantį
nepaisydami opos skrandžio
vėl lenkiam nugaras ir tiesiame
taip šitas veiksmas vis kartojasi
pakol akis užkloja prietema
bet kažin ko vis viena norisi