Rudenėlis

Vaikai, žinot ką mačiau?
Eikit šen, būrin greičiau!
Pamenat tą seną klevą,
Tą, kur auga palei kelią?
Susikvietus nykštukus
Laumė dažo jam lapus.
Gelsvą, rožinį, raudoną
Tepa ji švelnutį toną,
O Vakaris, jaunas vėjas,
Tarpu lapų sukinėjas
Nepatinka jam spalva,
Meta žemėn, nors tu ką!
Šūsnys lapų žemėn krenta
Kokio ieškom, tokį randam
Krausim rudenio puokštelę
Gėlių, lapų ir rykštelių
Nešim mamai dovanoti,
O mama mums- po paplotį!