Laikas

Pabėrė Viešpatis ant stalo
saują grikių - laiką.
Užuolaidas praskleidęs lūpų
išvijo laisvėn tuziną balandžių.
Prieš veidrodį patupdė mergužėlę
saugot grūdus.
Ir langines pravėręs, dangun užšokęs,
tarp sudarkytų debesų pradingo.

Degtukais paremtais akių vokais budėjo mergužėlė,
veidrody matydama save - jaunutę.
Bet kai tik
(dvyliktas metų mėnuo vertėsi tryliktan)
užsnūdo.
Balandžiai susklendė vidun -
surinko grūdus.
----------------------
Pabudusi mergaitė veidrody išvydo
išdabintą raukšlėmis močiutę.