Lopšinė

Miegok, žmoguti, pieva užsimerkus
Seka pasakas spalvotam žiogui,
Smėlio pilys gulasi, neverkia -
Aš dainuoju tau - brangiausiam žmogui.

Mik, sūnau, te šypsena sušildo
Tavo ryto sapną - tą, kuris dar bus,
Niekada savos širdies netildyk -
Nuostabiausias man esi žmogus.

Svajomis nuklotas tavo kelias,
Žėrinčios žvaigždutės akyse,
Saugosiu tave, miegok, sūneli -
Truputėlį dar pabūsiu čia.

Nuoskaudų jokių neprisiminki,
Iš tavęs tesklinda šiluma...
Aš tave turiu ir sau belinkint,
Stengiantis išlikt gera mama,

Myliu taip tave, kaip nieko nemylėjau...
Būki vyras - niekada neverki -
Ir nemėtyki jausmų pavėjui -
Mik, sūnau, jau pieva užsimerkė...