* * * * *

Senų kambarių –
Drobė- vienatvė .
Dažai ir teptukas–
Kai mudu kartu, suskaičiuotos
Krintančios žvaigždės.
Gali sudegint galeriją, bet
Piešinių neišbrauksi iš
Meno istorijos.
Neužbrauksi šedevrų, šalta
Ranka nutapytų
Vienatvės.
Nebeužtapysi ir vėl tuštumos,
Kur lemtingą minutę palikai
Atvirą dangų.
Neišdžiovinsi aliejinės jūros,
Net jei sakysi, kad ašaros sūrios
Be laiko laidoja vasarvidžio dangų.
Padėk jau teptuką-
Likimas neklystančiojo
Rankomis valdo.