Pasimetęs
tarp
skaičių
rūkas
narsto
nulio
ovalą
tirpina
ledus-
supasi.
Niekas
nestebi
-supasi, supasi-
jei
ir
norėtų-
vis
tiek
nesimato.
Taip tiršta
taip tiršta
jausmų
po paklodėm-
ant kilimėlių
prie durų
raktus
atrandu.
Puikiai matos.
Net ir rankos
po
stalu
žonglieriaus
žaislai
ant kalvos-
matos
nors jo
tik
skrybėlė
-
nenirštančio
rūko
kišenėj
raktus
atrandu.
Kam sakei, kad slepi?