Tai ne tas

Melodinga čiulpti pirštą per lietų,
Tu bandai dar įaugti į stygas, ta
Karalienė suiro į menką raištelį,
O kasas aš rišausi prie liepos šakų,
Neiškelsit iš medžio, į duobę įverskit
Ne šaknim, tik pasėliais prie batų.
O kulnai baigia sirgti už laimę,
Kol aš persergu lietų už giedrą rytojų.
Akys perka sultingą sidabrą, tu
Perki ir sumoki už du, nes mane.

Kas išrašė ataskaitas, lankstė gulbes
iš languotųjų lapų viršelių, tai ne tavo
bėda, nes ir paranoja ši ne tavo, kiek
bečiulpsi tą pirštą, vis tiek padalinkim
tuos rūmus ir sostus kiekvienam po du,
nes tu mano abonentas užsiuostęs gvazdikų,
į gyvatvorę kreivą įstrigęs.