sparnai tau įaugo akiduobėse
mirksėdamas skridai bet kur
į paryžių gražiu oru pataikei
prie notre dame katedros peilio
be dešros ir duonos kišenėse
buvo lengva tau
pjauti nežinia kodėl lengva
širdis tirpo ją perėjęs peilis
blizgėjo
čia netrūko cigarečių
netrūko kavos
ko gero netrūko pasaulio
ant kurio pabarstytum druskos