Tai va

Suspaustos tarpupirščiuose
smelio smiltys byra raštais
Į laikrodžio širdį, į saulės strazdanas-
išbega saulės zuikučiais,
šuoliuoja į šiaurę-
Ji kvėpuoja taigos eglynais

O tiltai į pietūs-
dar nepastatyti.
Skverbiais poliais į žemes,
vijokliais į dangūs,
kur kiūra debesys-
dideli, tingūs ir nurimsta-
motina žemė liūliuoja pievas.
--------------------------------------
Jei įsiklausyti į rytą,
kai jis dar neprabyla
ir snaudžia po beržu,
atsigėręs sulos pajausi-
Gyvybė tipena į lūpas.