Tiesiog nebemylime

Tyla su tamsos atšvaitu pavagia paskutinį
Trupinį, kurį saugojau badui atminti.
Aš tebelaikau kumščius sugniaužus

Bet nebepykstu.

Savo viltį paslėpus gulbės plunksnų baltume
Nulydžiu akimis upės tėkmę,
Pamoju upės vandeny plaukus beplaunantiems medžiams

Bet jie nemato.

Ištrink mane, tiesiog išvalyk kaip rašalo dėmę.
Noriu būti švarus popieriaus lapas.
Sulankstyk mane, padaryk drugelį- popierinį.
Paleisk pavėjui, noriu skristi

Šios mintys lieka su manimi.

Sklando pilki prisiminimai,
Badydami kūną adatomis.
Meilė geriau tyliai miršta, nei skausmingai rusena

Nebemylime.