ištverti tamsą

mezgei ir nėrei
aštuonrankovius marškinius
kasdien po vienus

kaukoles numausčius
ant mietų džiaustei
kad vėjai išnešiotų tavo rankų kvapą
šunims išaugusiems pas svetimus

temstant
drąsinaisi
rinkdamasi rytdienos mezginio raštą
šukuoseną ir veido bruožus šitai nakčiai

įsisupdavai į praeivių nuovargio pasakas
pasirinkusi keturis
labiausiai alkstančius patalo
šokdinai ant pelėžirnių
sodinai prie ąžuolinio stalo skaičiuoti rievių
per naktį už vakarykščius marškinius
iki gaidžiams prasimerkiant

ištvėrusi tamsą
vėl sėdais prie mezginio

ir taip lig lygiadienio