kai sirpsta rugpjūtis

priblėsęs jau uogų sirpimas
bespalvės, išblukusios pievos.
iš ežerų ištaškytų
mozaiką dėlioja lietus.

plaštakių sparneliais sudilusiais
dar skraidžioja vėjas pailsęs
miglon rytmetinėn pribėręs
naktužę nuskintų žvaigždžių

slogus virpuliukas prabėgo
smėliuką pabėręs akims
juodose blakstienose sirpsta
rugpjūčio nokinta naktis