Plaukiuojėms

Mūsa karklīnielis nu nomū netuolėi
Už kapū pakalnie pėivas vėdurelie
Pasileisem grētā, nudundiesem šuolēs
Dolkės ė žuolīnā kuoju staibius velies

Trauks auksėnės smiltis doborė gėliausė
Ondėns pėltoveliu sokorē nutīsė
Pri sruovies ne kūno, šėrdė prisiglausi
Ė kāp ruonis tėkros vondėnie vartīsis

Ė gaivinsės ronkas viesomo saulieto
Ė nudrėngs nu kopras sūra prakaitieli
Ė su saulės zoikēs kūno sosėlietė
Žvelgsem vėn i tuoliu išskalauta mieli

Vo paskou pėivelės pakraštie sugolė
Šėlomelė gaudiem dongėška ė švėisė
Ė siūrava viejie ėlgas pėivu žuolės
Ė rudiejė šuonā saulie atsitėisė

Vo kalbū kalbieliu kliebie nesutėlpto
Vėns pralėnkės kėta aiškėna ė diestė
Kāp i gelmė nierė nu turieklu tėlta
Kāp išmuoka plaukdams gelmė nugalietė

Neėlgā tetroka ta vaikīstės bėržė
Auguom ė i aukšti, ė i stuori dailē
Iškėlėmu aibės kūnūs nusibriežė
Tīlē atsėboda ėlgesē ė meilės

Ė kėtė rūpesnē jau po galvas sokuos,
Nuors i paupi bieguom maudītėis ne karta
Bet i vondinieli biegonti išuokus
Pamatīsi gelmė, kor vaikystė nardė