Pavargai

Vėjo sūpuojami snaudžia drugeliai,
Užsikloję margaspalviais sparnais.
Tu akis tylutėliai užmerki,
Blakstienos pasipuošia mažučiais deimantais.
Pavargai?
Dar ne.
Dėl tavęs kelio drobėj paveikslą tapiau
Gėlių taurėse spalvų suradau.
Bet tu akis užmerkei,
Blakstienom sužalodama tylą.
Pavargai?
Dar ne.
Gailiai slenkstis sudejavo,
Kai tavo pėda basa palietė jį paskutinį kart.
Kambario sienos godžiai sugėrė žingsnių aidą.
Pavargai?
Pavargau.
Atidavei savo gležnutį kūną patalo pūkų globon .
Akių nebeatmerkei ir tyliai išėjai.
Nebeiškentęs ramybės pravirko tyliai lietus.
Sukliko sužalota tyla.
Ar atsikelsi?
.......