Jeigu.

Jeigu rytoj numirčiau.

O saulė per miglą
sušvistų
ir mano upė tekėtų,
čiurlentų
jazminų žiedų
kvapume.
Ir noktų
dar žalios kaip samanos
slyvos.
Ir pirktų ledus
plastmasiniuos indeliuos
lakuotos romantiškos paauglės,
pametusios kvapą
kažkur grindiny,
grūmotų griaustinis,
į fontanus kojas
sumerktų vaikigaliai,
--- taip žalia  taip žalia  taip žalia ---
kvatotų pilna gerkle,
net balsą prarastų.
      …ir viskas taip,
        kaip visada,
          bet ne visai –
          niekas net nesuprastų…
Ir išsitiestų kažkas
dobilienoj,
kad debesio sniegą
užkluptų,
kalbėtų kažkas,
žvirgždą paspirtų
ir pienių vilnijančių toly
krykštautų
su kamuoliu kiemo aikštelėj
vaikai.

O Tu, ar verktum?


2003-05-23
(skiriama Tau, mano meile)