Tikiuosiu

Paimk mane už rankos,
Bučiuoki tu mane švelniai,
O Dieve, kaip širdis vėl blaškos,
Ir gelia skausmas taip giliai.

Jaučiuos lyg "būčiaus" sužeistas bejėgis,
Kurį tu priglaudei po plakančia širdim,
Atsidėkodamas aš tau žiūrėsiu į akis,
Ir tyliai paprašysiu, patikėk manim.

Lyg angelas klajosiu danguje,
O visos mintys tik apie tave,
Žinau, esi likimo man skirta,
Žinau, tai pasaka trumpa.

Tačiau aš stengsiuos ją pratęst,
Aš stengsiuos ją pasekt ilgiau,
Ir taip priversiu aš tave uždelst,
Kol tyliai pasakysi - pamilau.

Tada matysi žmogų laimingiausią,
Suprasi, kas pasaulyje gražiausia,
Tai meilė jungianti šią naktį mus,
Tikiuosi niekad, niekad rytas neprabus...