Kaitra miške

Mėlyni toliai nusviro pušyno padangėj
Liepų vainikai geltoni švytuoja baltam debesy
Mažas lėktuvas nuburzgia, nužvanga
Išnyksta aukštybėj jo skrydžio juostelė šviesi

Prakiurusį didelį plotą sujudina vasaros vėjas
Lopais susikloja kamienai ir erdvės bekraštės
Nušiurusią pušį lyg pirštai ravėja
Šešėliais nubrizgęs ir judantis pomiškio raštas

Pakvimpa vidurdienio klegantis karštis
Ir prakaitu sausą drabužį po pažasčia lamdo
Ir mintys, ir laikas po mišką plačiai išsibarstė
Tik virpa įkaitusiam moly nudžiūvus balanda

Tvyla ant kalno rudas ir storas kamienas
Galūnę pušies į spindulio karštį įmerkęs
Medį dygūs žalėsiai lig kaklo apvėmę
Girtuoklio įmygiu čepsi per dieną ir knarkia