Tikėjimas

Visiems, kurie mane skaito

Ar matei mane saulėlaidoj
Klūpinčią ant bedugnės krašto?

Neklausk nieko.
Tiesiog paimk
Prirašytą sąsiuvinį ir
Ištrink iš mano eilėraščių
Skyrybos ženklus,
Raides ir skiemenis.

Tik tada, kai apčiuopsi
Tuščio lapo nelygumus,
Pajausi mano kvėpavimą
Ir klausiantį žvilgsnį,
Įremtą į Tavo judančias lūpas.

Kai išnarstysi visas
Mano mintis ir svajones,
Aš atgimsiu iš naujo,
Išsiliesiu rasa ant Tavo delnų.

Netiki?
Pabandyk.
Aš tikiu.

Tikiu lietum ir Tavim, mano skaitytojau.