Nakties pilnatvė

vasaros naktys
pilnos salstelėjusio laukimo
kaip obelis gyvybės syvų
šakomis linkdama į rudenį
kada dangaus spalvos
neatpažįsta
net pats Kūrėjas

Jis tik uždega dar vieną žiburį
kad iki ryto Ratuose galėtų
suptis neregėti sapnai
tarp žybsinčių
ilgesio ugnelių

ir miegančių lūpos virpėtų
nuo salstelėjusio laukimo
kurio tokios pilnos
vasaros naktys