mano žvėris ir meilužis
ne katė ir ne padlaižys šuo
o tylinti ir liežuvauti mėgstanti iguana
kaip atrodo viskas kreiva
ar žlugimas didžiausios nacijos
ar prisišlapinusio vaiko klyksmas
grynuolė ėdanti rūgštis
o skonio tarsi rojaus persiko
o gal vadinkime daiktus savais vardais
„man vieną coca-colos“
išties - salyklas ir apyniai
kolkas tikriausia ambrozija
bet ir tai – tiktai užmiegant
turbūt apšutusiėms nuo realybės
nedera „trigrašio“ įkišti ten
kur in-rakštin
smelkiasi visi girti „žmonės“
* * *
ir dar kartą tvirčiausiai įsitikinau
tik ašaros moka groti violončele
o kontrabosą – paliko piemenim