Šakutės žymės
pasilikusios pasidabruotam silkės šone
saugo keturias juodas skyles
pamirštus kelius
į amžinybę
nebūty - būty
ir lengvą skrydį erdvėje
jei pranerčiau pro žaizdotą silkę
save padalinęs ketveriop
krisčiau laisvu kritimu
nežinomon erdvėn
bet aukščio aš bijau
baisu
krentu
mirties glėbin
man trūksta oro
krūtinė užspausta
palengvėjimas čia pat
į keturias dalis pasidalijus
pranėrus
siaurais žuvies kanalais
štai jau laisviau krentu
ir siela judesy paskendus
visą laiką tik žemyn
į begalybę
kosminį pasaulį
su karštom žvaigždėm
sukuos ratu
taip lengva ir ramu
neradus išeities atgal
į realaus pasaulio pusę
jau suradimas priartėjo
ištirpęs kančiose
ir prasmė
štai tikri namai
į kuriuos gyvenimas artėjo
tai kadais mūsų miestai prarasti
čia pilna dvasių
tikrų
savo švytėjimo mirgėjimu
nerimastingos
nelaimingos sielos
paliko žemės laukuose
mėgstamiausi vaizdai
garsai šalia
nukrito kaip lietaus lašai
manęs kritimas nebesustos taip pat
jau niekada nebus manęs
paliečiamo
išgirstamo
aš tik ištysęs krentantis akmuo
man krist nebebaisu
tame jau gyvenu
ne tik sapnuos vaizduojas
skrydis.
2002 02 24
Šiauliai