krenta dangaus mėlynė ant mūsų galvų
daiktai visi kyla į viršų į saulę ir sudega
didysis sprogimas įvyksta ir perversmas
verčias į vandenį liepsnos
telefonai lyg žuvys žiopčioti ima
iš ekranų krenta žvynai
varlėmis kurkia radijas
vonios pavirsta valtelėmis
tik žvejai susigaudo kas vyksta
brenda į nojaus kanoją
nukautas šviesos žiburys skelbia laikraščiai
žibutės pražysta visur mėlynumą baisų pabrėžia
liūtys pražudo net liūtus dramblius ir poetus
kurie lyg tingūs žvėreliai nespėja į arką
ir rašo ar kas patikėtų kad rašo
o lyja aiman ne alum