paskenduolis

nuskendusios rankos
į draugą ištiestos
į dangų pasiremiant žvilgsniu
ir meldžiantis

sustingusios kojos
išbrinkusiais pirštais žaliuojančios
kai žingsnį į praeitį
tik rankom padėti gali

ir veidas toks keistas
lyg būčiau ne smėlį
o šypsenas rijęs -
laižausi prie vartų į gera

tepajaučiu ašaras
ir stingstantį vyzdį
norėčiau į praeitį žengti
bet rankos užimtos malda