...rytoj...

Kažkur aš paslėpiau
beribį laiką,
kurio vis tiek nebuvo man gana...

Aplink mėnulį mano skausmas apsivėlė...
Tegul... Man jo negaila.
Tegul nors kartą pasiilsi nuo manęs.

Ant tavo lūpų savo norus lieju...
ir tu jauti, kaip virpa
man širdis.

Galbūt rytoj...

Gal vis dėlto rytoj
Prabusime kartu
išganingame triukšme...
kuriam jau negirdėsim
savo balso...
Tik būsim.
Ir tylėsim.

Kaip anksčiau...

Drėgme pavirs mėnuly
mano skausmas.
Sugers jį ligi paskutinio lašo
skausmo nepažinusi naktis...

Ir taps ramu.
Nes bus tylu.

Ant tavo lūpų
kris drėgnos nakties
lašeliai...
Turbūt jie nuo mėnulio.
Iš mano skausmo.
Iš tamsos.
Ir iš beribio atrastojo laiko...

Bet tai įvyks ...rytoj...