Buvo naktis

Buvo naktis. Beprotiškai rėkėm
Vėjas nešiojo kaimynams dainas
Aš pasiilgau ... velniop – išprotėkim
Niekas vis vien nepažįsta manęs

Buvo tyla, gal tik vieną sekundę
Skambino Jis ir atsiliepė Jis
Maksimaliai per minutę sugundė
Jis išlėkė garsiai užtrenkęs duris

Laukti nelaukiau – apsvaigusios gervės
Vėjas įpylė stiklinę rudens
Šokau ant jau nukankintos pagalvės
Buvo naktis – ji ryte negyvens

Pavogei daiktą, kainavusį „nieko“
Tris valandas dūmais lietei jo akis
Paauglę dukterį tyčią pamiršęs
Pasveikinai savo naująsias viltis

Jau geriau jos nebūtų

Skirta naujiems reikalams ir kvailystėms