nuovargis būti pačia savaime
pirštais
šukuoja plaukus
trimis ketvirtadaliais sekundžių
ir raidžių prisiartinu prie
zikurato griaučių - nevietiniai
akmenys
pusę gyvenimo (tarp dvispalvių anos
ir šios fotojuostos dalių) džiausčiau
dvejus iš trijų skalbinių tas vienas
vis nusimėto supyksta kad neieškau
čia gali būti tavo geriausi
čia gali būti tavo blogiausi gyvenimo
metai įsižiebia holografinės mintys
bemiegant netyčia kaip žadintuvas
ryte
27 savaitė regis pirmojo gyvenimo –
nors katės nebesuskaičiuoja – šifrais
neatseksiu kažkelintų akmeninių perkūno
metų
šukuoja pirštais plaukus bandantis
pasikarti mano vienišas buvimas
balsiai skaičiuoju dar tik
antrą gegutės
kūksnį