Sugrįžtant

Nusiimu akinius, nes
ašaros kliudo jų rėmus.
Baltai drebiu, aš -  drebulė,
o drobulėm užkloja baimę
tik kaštonas -  kopti,
griūti iš žaliųjų tirštumų.

Mano skruostas - randų
gyva skalė, aklesnė už
vieną - kita, ritmą valė -
kaip ir keturias mano venas.

Nebeveža laiko, tik matavimas -
nuo upės į balą, iš gylio į visišką
seklumą.
Rinkis savo kelią, vaikeli -

arba mylimą beržą nupjausi,
arba drožki nuo jo kuo toliau.

Rinkis.
Pasirink.
Susirink.
Cha. Juk nieko nebeliko.
Tik pusaklės žaliosios vandeny.