Malda

Tik vieno - išminties,
Galbūt dar laimės,
Gal to sprendimo,
Na, ir tiek.

Jeigu nelemta
Nugalėti baimės,
Tai bent per dykumą
Beribę panešėk.

Ryte taip nenumaldomai
Pramerkęs
Langų akis
Į amžinąjį miestą

Į mano ranką,
Su viltim ištiestą,
Kruopelę saulės...
Kad nustočiau verkęs.

Ir svyla padai
Degančiuos smėlynuos.
Mažais žingsneliais –
Vis į priekį.

Tik išminties
Ir dar vandens į rėtį.
Galbūt pavirs
Į subrandintą vyną.