Tu nebijok,
tai tik šešėlis,
Pažadina stiklinių vartų sapną.
Ir ant palangės - liūdnos gėlės,
Vos dengia drąsų mano langą.
Tu nebijok:
Graudus, saldokas pirmas rytas;
Apleistas uostas, vogtos žvaigždės –
Svarbi tiesa – neišsakyta.
Tu nebijok...
Tai tik vijokliai,
Prakalbina nekaltą žodžių miglą.
Ir ant sakuoto mūsų tako,
Palieka trapų ryto šydą...