malda praeidamas per menką dvasią
tu šildai virpini jautrių širdžių plakimą
pamatęs Dieve aš Tave nedrąsiai
žvelgiu į Tavo veido šviesį begalinį.
ištiesęs ranką laimini kiekvieną
ir gydai sergančius galingais įkvėpimais
tik štai gilių akių gilus pavasaris
sujaukia lyrinio žmogaus laukimą.
o ir vidunaktis baugus ir basas
nuspengia įmantrios tamsos spiegimais
ne man pasauliui aušta naujas rytas
dusinantis beprasmio gatvių triukšmo koloritais.
2006/07/17/
Kaunas