Prasmė ir palaidumas driekės
Kvapnių berželių sprogimu
Tos dienos sugulė kaip riekės
Medum pagelsvintos grynu
Spygliai viltim jausmus nubadė
Visi takai tokie šilti
Ir karštas ilgesys kaip badas
Kaip atskleistos lemties viltis
Stiklinėj šukėj laimė spindi
Tokioj didybėj išskleista
Ir džinas stebuklingo indo
Kartu ir meilė, ir klasta
Ir mes abu sukritę gėrėm
Skalsios jaunystės gėrimus
Ir prarastų sekundžių gėris
Giliai įsiverpė į mus
Trauka giliom šešėlių jūrom
Siūbavo metų vilnimis
Ką jaunumės laikai užbūrė
Nueis į kapą su mumis.