Saulėtekį stebiu it nebylys netekęs žado,
Kai saulė pamažu išsisuka iš ryto sriegių,
Fechtuojamės su spinduliais, kol šie akis išbado,
Ir aklas palieku gedėt prie šalto plieno bėgių.
Tai apleista vieta, kur traukiniai nebevažiuoja,
Net prikrauti anglies vagonai negriežia per tylą.
Nejau ir vieversiai gaidas pamiršo išsižioję? –
Kol aš gedžiu ir nežinau, ar saulė jau pakilo.